Pagrindinis puslapis
Shibuya – tai specialusis Tokijo (Japonija) rajonas. Shibuya yra svarbus komercinis centras, kuriame įsikūrusi viena iš judriausių geležinkelio stočių pasaulyje – Shibuya stotis. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Shibuya rajone gyveno apie 230 609 gyventojai 142 443 namų ūkiuose, o gyventojų tankis siekė 15 262,01 žmonių/km². Bendras plotas – 15,11 km². Žymiausi Shibuya rajono kvartalai ir apylinkės – Harajuku, Ebisu, Omotesandō, Yoyogi ir Sendagaya. Shibuya teritorija atiteko Shibuya klanui apie 1160-uosius metus, nuo kurio ir kilo vietovės pavadinimas. Šio klano atšaka, valdžiusi šią teritoriją, 1524 m. sausio 13 d. Sengoku laikotarpiu buvo nugalėta Vėlyvojo Hōjō klano, kuris perėmė vietovės kontrolę. Edo laikotarpiu Shibuya (ypač Maruyamachō rajonas prie Dōgenzaka) klestėjo kaip miestelis šalia Oyama kelio (dabartinis 246 maršrutas), o Meidži laikotarpiu – kaip hanamači (geišių rajonas). 19 a. plečiantis geležinkelio tinklui Shibuya tapo svarbiu geležinkelio galiniu punktu ir 1932 m. spalio 1 d. buvo oficialiai įtraukta į Tokijo miestą kaip vienas iš jo rajonų. Shibuya, kadaise buvusi gana nežymi teritorija aplink geležinkelio stotį, 8-ajame dešimtmetyje aplenkė Shinjuku ir tapo jaunimo kultūros centru. Tuo metu vykusi konkurencija tarp Seibu (žymiausi projektai – Shibuya Parco) ir Tokyu (Tokyu Hands, Shibuya 109) dėl komercinės plėtros dar labiau sustiprino rajono patrauklumą jaunimui, kuris vėliau persikėlė ir į kitus rajonus, tokius kaip Harajuku. Tarp tarptautiniu mastu žinomų lankytinų vietų – Shibuya sankryža (Shibuya Scramble Crossing), laikoma judriausia pėsčiųjų perėja pasaulyje, panoraminis vaizdas nuo Shibuya Scramble Square stogo bei Hachikō statula. Nuo 2010 m. aplink Shibuya stotį vyksta didelio masto pertvarkymo darbai, kuriuos planuojama baigti 2034 m. fiskaliniais metais (nuo 2034 m. balandžio iki 2035 m. kovo).